raukti

raũkti, -ia, -ė; R, N, K, Sut, I, M 1. tr. daryti raukšlėtą (veido dalį, veidą): Sakė jis, kaktą raukdamas J. Kam raukì kaktą – greit būsi senas (juok.) Vb. Eisiu gult, rodos, kaktą tik raũkia Gs. Bloga nuotaika raukė vyriškio kaktą rš. Kaip mergytė tik užtraukė [tabako], kaip kačiukė veidą raukė LTR(Klvr). Barbora tau kaktos nèraukia (nerodo nepasitenkinimo) KlvrŽ. | refl.: Nuo šiulto [v]andenio burna raũkias Klt. ║ refl. K darytis susiraukšlėjusio veido, traukti veidą raukšlėmis (dėl kokio nemalonaus pojūčio, nepasitenkinimo): Pačius skaniausius obuolius išrinkau, ale nevalgo, raũkias LKT108(Tt). Kai ana verkė, tai [matančiam ją] byra ašaros nesraũkus Str. ║ traukti odą (rūgštumui): Senis mėgsta, kad pienas tikrai gerai surūgtų, kad jis raũktų jam burną rš. Kąsnojant [grybą,] burnoj teip rauka liežuvį kaip kamparvosas P. ║ refl. merktis: Reikia eit lovą taisyt: žiūrėk, jau tėvas raũkias Jrb. Eik gult, ir aš einu: mano akys raũkias visai Jrb. Akys nebnor beveizėti, raũkas Lk. 2. tr. daryti, kad susitrauktų, užsivertų: Glaukomą gydant, stengiamasi numušti pakilęs akispūdis, leidžiant į akį vyzdžio raukiamųjų vaistų EncIX140. [Akies] rainelė turi du lygiuosius raumenis: raukiamąjį ir plečiamąjį P.Aviž. Rauk rūrą, nebezdėk J. Adomai, rūrytės neraukì! Ant. Turi skripką ir badūrą, eina šiktų, raũkia rūrą Š. 3. tr. Sdk siūti su klostėmis, raukšlėmis: Pasisiuvė raũktą suknią Rm. Ilgas, platus, apsčiai rauktas sijonas darė jos eiseną kažkokią iškilmingą S.Čiurl. Rankovės viršuje rauktos, su rankogaliais sp. Negìraukė tau tų rankovių?! Vb. Nešiodavo tokiuos žiponus – rauktì pečiai Rm. Tūzė rauktinóji, pliozė raudonoji J. 4. tr. siūti, dirbti (nagines): Daba[r] nėkas nebmoka naginių raũkti Vkš. Reik kojinas raũkti KlvrŽ. Vyrai virves suka, pakinktus taiso, nagines raukia rš. Raukinu nagines jau pusė metų, o meistras kaip neraũkęs, teip neraũkęs, vis neprisibaud suraukti Šts. Vienas pančius suko, kitas vyženas raukė LTR(Klp). 5. tr. šnek. prastai, greitomis siūti: Menkas iš manę siuvėjas: aš tik kailinius raukiu Prng. Mesk ten neraukus, o eik vakarienės! Mrj. Raũkia i raũkia visokius rūbus Ad. Nemoka siūt, ale bet raũkia Dglš. Kaip jau raũksi kelnikes, užleisk an išaugimo Krš. 6. tr. Slnt, Plt, Brs mezgant mažinti akių skaičių, laidyti: Jau ilga ta pančeka, pradėk raũkti KlvrŽ. Aš manau jau kojinę raũkt Rs. Gana jau megzt – raũk Klt. Jau greit reikės [kojinę] raũkti Šv. Aš jau žekę raukù Sg. Tu čia raukì raukì [megzdama] – velniui ežerelį ažrauksi Tvr. ║ baigti ką daryti: Stogą raũkti (baigti užstiegti) BŽ47. 7. refl. šnek. niauktis: Raũkas iš visų pusių, lys Krš. Tiek darbų laukia, o diena suvisai raukiasi, lietus taip įsismagina, kad ima skalbti V.Bub. 8. refl. paviršiui trauktis, dengtis: Ant laukus žiemys jau taip nugandino bardams, kad ir balos, ir klampynės pradeda raũktis (šalti, stingti) K.Donel. Ir teip žievė pradės pamažu raukties, ir išgys [medis] S.Dauk. 9. tr. suvėrus traukti: Aš tau duosiu piningų, kiek tau reik, tik tu nerauk ežero LMD(Sln). ^ Rauk, tik nenutrauk PPr411. | refl.: ^ Negalėsi nei traukties, nei raukties VP31. ║ rišti, veržti: Plaukus barzos (barzdos), galvos trauki, kūną skaistų ryšiais rauki SGI75. 10. tr. šnek. mažiau ko teikti: Mūso karvės ėmė raũkti [pieną], kad miltų nebgauna Šts. ^ Savo raũk, kito brauk K. | refl.: Gi karvė kai pradeda raũktis, kaip mat i užsiraukia Mžš. ║ refl. mažiau ko būti, mažėti: Su tuo mėsišku jau visai raũkiasi Gs. | Pradėjus rauktis visokiems bizniams, pasiliuosavę kapitalai buvo permesti į statybą sp. ║ refl. trumpėti: Jau dienutė raũkiasi Gs. Jau vėl dienos ims raũktis Ilg. | Jau mano dienos raũkiasi (senstu) Gs. 11. tr., intr. šnek. smarkiai ką daryti (rūkyti, gerti): Jis gerai raũkia – pypka jam iš dantų neišeina Jnšk. I[r] vė[l] pradės raũkt pypkę Lg. Jei tik pristveria [degtinės], tai raũkia kap veršis Gs. 12. tr. šnek. lėtai dirbti, krapštinėti: Jis raũkia kai gudas ežerą Mrj. Ką čia raukì kaip voras raukus KlvrŽ. 13. intr. šnek. meluoti: Mano brolis dažnai raũkia Kp. Aš jau tą gerai žinau, o tu neraũk man Č. 14. tr., intr. Jrb, Gr coire: Išmušo [paleistuvei] akį, išmuš ir antrą – nebduos vyrams raũkti už butelką Trk.

◊ nãgines raũkti knarkti: Ka[d] pradėjo nagines raukti, nė apsiklausyti negal Vvr. Jau muno vyrai raũka nãgines, o aš kad tau užmigčiau! Krš.

šìka ir neberaũkia Grg vlg. nuogąstauja, bijo: Gaspadinė jau šika ir nebrauka: bijo, ka paršals bulvės Šts.

\ raukti; apraukti; atraukti; įraukti; išraukti; nuraukti; paraukti; persiraukti; priraukti; suraukti; užraukti